- pėdapusė
- pėdapùsė sf. (2) Ds, Ktk, pėdapusė̃ (34a) Klt, pėdãpusė (1) Švnč, Trgn pjautuvu nupjautų rugių nerištas pluoštas, sudarantis pusę pėdo: Kaip pjaut, ar an pėdapusių? Trgn. Nerišom rugių, palikom pėdapusėm, kad išdžiūtų Trgn. Kai nelygios pėdapùsės, labai sunku rišt Mlt. Ant rugienojų šviečia pėdapusės T.Tilv.
Dictionary of the Lithuanian Language.